Su šv.Kalėdom !

                      Tegul būna Jūsų namai pilni Skalsos ir Santarvės, Laimės ir Pakantumo,
o Jūsų širdyse - Meilės, Džiaugsmo ir Vilties. Lai šviesių Kalėdų rytą išsipildys Jūsų svajonės...
                                                                  Su šv. Kalėdom!!!

Amžinybėn iškeliavo mūsų Maestro...

                                                                  Laukime baltų Kalėdų

                                                                    Margas paukštis Tau giedos...
                                                                    Balto medžio balti norai...
                                                                    Baltos laimės palinkėt!
                                                                    Skuba Tau pūga baltoji,
                                                                    Baltą džiaugsmą pažadėt,
                                                                    Purų sniegą berdama...
                                                                    Vėjo sukūrį įsisukus,
                                                                    Skuba nesustodama ...
                                                                    Kur platybėj sniego pievų
                                                                    Viešpataus šalta žiema.
                                                                    Reik supilti baltą pusnį,
                                                                    Išdabint medžius baltai.
                                                                    Baltą viltį jūroj supti...
                                                                    Užpūstyti jau keliai.

                                                                    Mano mintys - baltos laivės
                                                                    Sniego plynėm skris toli...
                                                                    Pasiilgo tavo meilės
                                                                    Dangaus toliai mėlyni...
                                                                    Balto laivo baltos burės...
                                                                    Kils, kur muzika skambės,
                                                                    Pakylėta, ir išlieta
                                                                    Širdies jausmo gaidomis.
                                                                    Muzika, kaip vandenynas:
                                                                    Ir beribė, ir gili...
                                                                    Tai banguota, tai rami,
                                                                    Tai audringam sukūry...
                                                                    Ji ir meilė, ir aistra...
                                                                    Ne visų... gal suprasta...
                                                                    Tavo širdyje užgimus...
                                                                    Pasiliks ten visada...
                                                                    Dovanojai nuoširdžiai...
                                                                    Ką gražiausio pats gavai...
                                                                    Meilę muzikoj radai...
                                                                    Džiaugsmą pats pasirinkai:
                                                                    Ugnim degti, nerusent...
                                                                    Mūsų atminty gyvent...

                                                             

                                                                                                                  Palydėkim su malda.

                                                                                                                   Rasa E. 2018 12 20

Aš - kaip žalias medis...

   Lapkričio 25 d. popietę naujoje Domeikavos laisvalaikio salėje pirmą kartą galingai  nuskambėjo tradicine tapusi šv. Cecilijos chorinės muzikos šventė. "Aš - kaip žalias medis" - šia tema prasidėjo muzikos šventė, kurią savo balsais vedė ir augino Erika, Virginijus ir Sergejus, fleita grojo Smiltė, gitaromis Tomas ir Andrius,

Savo sakralią programą padovanojo svečiai iš Garliavos mišrus choras "Melodija", vadovaujamas Ramunės Navickienės. Fortepijoninės muzikos perlų pažėrė pianistas Rimvydas Kruopis. Salės šeimininkai choras "Versmė" atliko  naują sakralią programą, paruoštą šį rudenį.  Šventės kulminacija - tai " Melodijos" ir "Versmės" jungtinis choras, atlikęs gražiausias chorines dainas. 

   

Kitos tokios šventės sulauksime tik kitų metų rudenį. Ir vėl kviesime visus dainos mylėtojus pas mus džiaugtis muzikos harmonija ir darna, linkėdami šv. Cecilijos globos.

                                                                                                                                           R.Endriukaitienė

Kviečiame į šv,Cecilijos koncertą.

     Kviečiame į tradicinę šv.Cecilijos šventę Lapkričio mėn. 24d. 14val Domeikavos laisvalaikio                                         salėje. Svečiuose mišrus choras ''Melodija"

Kelionė į rudenį...

  Auksinis ruduo šį savaitgalį mus pakvietė pasidžiaugti gražia rudenėjančia gamta, pajausti paskutinių  saulutės spindulių šilumą, paklausyti kaip šnara po kojomis auksiniai medžių lapai. Tad ši graži rudens diena sukvietė gausų būrį choristų į kelionę "Trakų Madona, Angelai ir grafai Tiškevičiai". Mūsų pažintis su šiuo kraštu prasidėjo nuo Trakų Švč.Mergelės Marijos bazilikos, kurios altorių puošia Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos, atvaizdas.

Šiemet yra švenčiamas šio paveikslo 300 metų karūnavimo popiežiaus karūnomis jubiliejus. Tai pirmasis paveikslas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje, karūnuotas Romos popiežiaus dovanotomis karūnomis. Pasitinkant iškilmingą jubiliejų popiežius Pranciškus pernai bažnyčiai suteikė bazilikos titulą. Šiemet šis paveikslas Popiežiaus apsilankymo metu buvo atvežtas į Kauno santakos parką, kur buvo aukojamos šv.mišios, tad turėjome galimybę dar kartą apžiūrėti.

Pažintis su grafais Tiškevičiais prasidėjo Užutrakio dvaro sodyboje. Ant Galvės ežero kranto pastatyti rūmai su įspūdinga, atvirais paviljonais karūnuota terasa, nuo kurios atsivėrė pasakiški vaizdai į  Galvės ežerą su salomis ir didinga Trakų pilimi.

Greta Užutrakio stūkso Angelų kalva, kurią puošia 40 medinių angelų stogastulpių. Čia kiekvienas surado sau širdžiai mielą angelą. Atrodė, kad ir mes galime pakelti  skrydžiui sparnus...













 Na, o kaip gi būnant Trakuose neparagauti tikrų karaimiškų kibinų! Tad valandėlė poilsio, karštas sultinys su kibinais Karališkoje senojoje kibininėje buvo pačiu laiku.

 Trakų Vokėje ant Vokės upės kranto aukšto skardžio stūkso dvaras taip pat priklausęs grafams Tiškevičiams, šiuo metu rūmai ir parkas laukia restauracijos. Tačiau ypatingą įspūdį paliko neseniai restauruota Tiškevičių koplyčia. Net nepajutome kaip mūsų lūpose suskambo giesmė Marijai...

   

  Dar sykį šią giesmę giedojome ir Lentvario Viešpaties Apreiškimo Švč.M.Marijai bažnyčioje. Bažnyčios fundatoriaus grafo V.Tiškevičiaus užsakytas projektas pas italų architektą mums atveria įspūdingą interjerą. Pačiame antrojo pasaulinio karo baisume 1942-1943m pastatytos bažnyčios interjeras unikalus, nieko panašaus neteko matyti.

  Mielas ir šiltas klebono pasakojimas apie šią bažnyčią dar labiau paskatino saugoti, didžiuotis savo istorija ir kultūriniu paveldu. Tad Lentvario dvaro sodyba, o tiksliau grafų Tiškevičių neogotikiniai rūmai, akivaizdus pavyzdys kaip negailestingai buvo niokojami ir kaip lengva prarasti šį neįkainojamą turtą.

  Rudeninė diena trumpėja ir mūsų kelias pasuko namų link...

  Dėkojame Sraigūnui Lėtūnui - mūsų ekskursijos vadovei Henrietai už puikią ekskursiją.
 O didžiausią ir nuoširdžiausią AČIŪ tariame gerb. Ramintai Popovienei už dovaną į Trakų kraštą...

Lietuvių kultūros dienos Minske

  < Lietuvos valstybė 2018m vasario 16d minėjo reikšmingą ir išskirtinę Lietuvos istorijos datą - šimtąsias Lietuvos valstybės atkūrimo metines. 100metų jubiliejus - tai ne tik sau kuriama šventė, ja dalijamės su bendruomene, tėvynainiais ir visu pasauliu. Šis koncertas - pagarba Tėvynei, jos praeičiai ir dabarčiai bei ją kūrusiems ir kuriantiems žmonėms. Nes svarbiausias atkurtos Lietuvos šimtmečio sėkmės istorijos dalyvis yra kiekvienas Lietuvos žmogus, nesvarbu kuriame pasaulio krašte jis bebūtų...>

Štai tokiais žodžiais mes - du Kauno rajono chorai "Versmė" ir "Melodija" prisistatėme Lietuvių kultūros dienose, skirtose Lietuvos atkūrimo šimtmečiui, Baltarusijos sostinėje Minske rugpjūčio 3-5d. Šventė vyko aukštutiniame mieste, pačioje senamiesčio širdyje - rotušėje. Nors ir po atviru dangumi, tačiau galingai skambėjo jungtinio choro atliekamos lietuviškos dainos.

Koncerte skambėjo ir kitų atlikėjų iš Lietuvos dainos, o taip pat ir baltarusijos lietuvių bendruomenių kolektyvų "Nemiga",  "Žilvitis" atliekamos dainos ir šokiai.

Minsko televizijai interviu davė chorų vadovės R.Endriukaitienė ir R.Navickienė, pristatydamos chorinio meno tradicijas. Na, o šventės erdvėse galima buvo matyti ir įsigyti  tapybos, medžio, rankdarbių darbų  bei paragauti lietuvių nacionalinės virtuvės patiekalų. Renginį vedė Denisas Karliukas, kuris mus globojo Minske visas tris dienas. Jis taip pat šventėje minskiečiams pristatė Lietuvos regionų tautinius kostiumus ir  kultūrinį paveldą. Smagu, kad mūsų pasirodymus minskiečiai sutikdavo mojuodami lietuviškomis trispalvėmis ir gausiais aplodismentais.

Šios  kelionės tikslas buvo atstovauti Lietuvą lietuvių kultūros dienose ir ne tik. Buvome suplanavę aplankyti  LDK pilis ir rūmus. Tad pirmąją viešnagės dieną mes apžvalginės ekskursijos metu pamatėme Minsko centrą, senamiestį, naujus rajonus, prisilietėme prie Minsko istorijos.

Na, o sekmadienį aplankėme Nesvyžių, kuris jau nuo XIIIa priklausė LDK, vėliau atiteko Radvilų giminei. Aplankėme ir Myriaus pilį, kuri taip pat priklausė Radviloms. Nuostabaus grožio pilys ir rūmai, puikios ekskursijos su įdomiai inscenizuotais intarpais. Likome sužavėti !. 

Padėkoję mūsų globėjui Denisui už svetingą priėmimą čia Myriaus pilyje ir atsisveikinome.

Šventės akimirkos:  (spragtelėkite ant nuorodos ir matysite reportažus)

http://www.ctv.by/novosti-minska-i-minskoy-oblasti/prazdnik-litovskoy-kultury-razvernulsya-v-verhnem-gorode-kak


https://sputnik.by/video/20180804/1036928345/videofakt-chem-ugoshchali-i-udivlyali-na-dne-litvy-v-minske.html

Dėkojame organizatoriams Almai Kusaitei ir Denisui Karliuk, respublikinio Nacionalinių kultūrų centro direktorei O.Antonenko, Minsko lietuvių bendruomenės "Vytis" pirmininkui A.Keršiui, o taip pat mus palydėjusiems ir parėmusiems Kauno rajono Ramučių kultūros skyriui, Domeikavos seniūnijai.

....Išėjau

     

IŠĖJAU 

(dainos bičiuliui Romui)

Išėjau, kai soduose prisirpo vyšnios,

Išėjau, kai vasarinės liūtys laistė žemę po kaitros..

Grįšiu mintimis, žydėjime žaliųjų pievų,

Su giesmėm paukštelio... laukit jo dainos. 

Kuomet klausysit tos giesmės,

Atrasit sielą mylinčio žmogaus.

Ką puoselėjau, ir ką branginau,

Jums atminimui palikau.

             Juk tai  -  brangios Tėvynės mūsų...

             Šakotą, tvirtą ąžuolą Galiūną,

             Atlaikiusį nakty piktas audras,

             Su meile savo Širdyje ...užauginau...

Iš ten, kur gieda chorai... iš dausų,

Iš ten, kur amžinos šviesos balti namai,

Šaly baltųjų sodų sielai taip ramu, ramu...

Atsiųsiu globą jums... šventųjų angelų.

          Ar išėjau laukais, kai noko javas,

          Ar išėjau, kai soduos krito obuoliai,

Prisiminimais grįšiu aš... žydėjime žaliųjų pievų...

Lakštutės giesmele pasveikinsiu visus rytais.

                 (Rasa Endriukaitienė     Domeikava    2018 07 13)


... prisiminimais grįši dar ilgai mūsų širdyse
                                              Su pagarba  Tavo  choristai

Lietuvos 100-ečio Dainų šventė "Vardan tos..." Vilniuje

    Jubiliejinė – 20-oji – Dainų šventė skirta Lietuvos nepriklausomos valstybės atkūrimo 100-ečiui paminėti, tad jos  pagrindu tapo „Tautiška giesmė“. Jau susiklostė tradicija, kad į pirmą Dainų šventės renginį pakvietė Kaunas, kuriame 1924 m. pirmą kartą surengta Dainų diena. Čia susirinkę meno kolektyvai iš Lietuvos ir kitų šalių liudijo, kad švenčių gyvybė neblėsta, o „dega mūsų širdyse“.

   

Pailsėję po šventinio šurmulio Kauno dainų šventėje, susiruošėme į Vilnių. Trečiadienio rytą buvome gražiai palydėti Domeikavos seniūnijos ir Ramučių kultūros centro darbuotojų, kurie kartu su mumis džiaugėsi, galintys dalyvauti šventėje Vilniuje.Na, o pakeliui autostradoje - mūsų laukė siurprizas... Kauno rajono kultūros skyriaus darbuotojai, su saldžiomis dovanomis ir gražiausiais linkėjimais.

  

   Jau tą pačią dieną po pietų kibome į darbą. Ir visai nesvarbu, kad kieta miegoti ant grindų, kad šalia išvargęs bičiulis garsiai "repetuoja" ne tik dieną, bet ir naktį, kad kojelės nuvargo keliaudamos ilgais takais iki Vingio parko... kiekvieną dieną vėl stodavome  naujomis jėgomis, nes žinojome...kulmina čia pat.

  Katedros aikštėje, šventės pradžią skelbė visų šventės dalyvių eisena iki Vingio parko. O vainikavo - galingas 12-os tūkstančių širdžių, plakančių vienu ritmu, jungtinio choro koncertas! 

"Vardan Tos..." Kaune

Vardan tos...

Per kalnų kalnus, miškais, laukais, lengvai, plačiai, rimtai ir sutartingai nuskriejo, nuvilnijo įspūdinga Kauno Šimtmečio dainų šventė "Vardan tos..."

Į vieną giją susipynę dainų dainelės aplėkė Lietuvą Tėvynę iš Dainų slėnio Kaune, kuriame su kitais dalyviais, tvirtai ir galingai dalyvavo -

Domeikavos mišrus choras "Versmė".

Ši graži šventė, kurią visi kartu sukūrėme, dar ilgai skambės aidų aidais. Sukurtas gėris, šviesa ir meilė uždegė mumyse ir klausytojų širdyse viltį, kuri neužges. O visų pasiaukojantis darbas, širdies dalelė, tikrai sugrįš šimteriopai mums visiems ir mūsų šeimoms.

Dalinamės šios šventės akimirkomis su savo klausytojais.

Iki susitikimo šimtmečio Dainų šventės tęsinyje Vilniuje - "Vardan tos..."

Tektas ir montažas: Ausra Laurencikaite
Nuotraukos: Gražina Liutvinskienė, Rasa Endriukaitienė

(Spustelėję ant šių nuorodų, galite paskaityti ir pamatyti šventės akimirkas...)

Šventės akimirkos čia...

Apie šventę Defi.lt

Renginiai Domeikavoje...

PatinkaRodyti daugiau emocijų

Pakeliui į Lietuvos 100-čio dainų šventę...

    Šiemet Lietuvai švenčiant 100-ečio jubiliejų, buvome pakviesti dalyvauti  dainų šventėje "Vardan Tos...". Daug "prakaito" išliejome ruošdamiesi chorų atrankai, kurie vyks į šią šventę. Tai atsispindi ir mūsų užfiksuotuose kadruose.

      Tačiau dar daugiau jėgų pareikalavo repeticijos prieš Kauno Dainų Šventę, kuri yra startas didžiosios Lietuvos 100-ečio Dainų šventės, nes būtent Kaune 1924m pirmą kartą buvo surengta Dainų diena.  Uoliai lankėme repeticijas Tautos namuose, vėliau Dainų slėnyje.

Pridėti antraštę

 Šiandien noriu pasidalinti vieno mūsų choristo įspūdžiais , kuriam ši šventė yra pirmoji ir manau, kad jis nesupyks, kad aš jo mintis originalo kalba, t.y. rusų kalba perkelsiu į šį puslapį. Jo susižavėjimas šiuo renginiu gražiausiai atsispindi šiais originalo žodžiais :

 Праздник песни.
Каждый год в Литве хоровые коллективы собираются на общий праздник, петь песни с оркестром, а то и без. В этом году на Песенном Склоне в дубраве неподалеку от вокзала расположились двадцать пять хоров. 
Школьные, университетские, хоры пенсионного возраста, так называемые "хоры сеньоров", заполнили всю сцену в довольно большом зеленом амфитеатре с дубами, старыми скамьями и тремя новейшими плазмами, показывающими пламя национальных цветов, желтого, зеленого и красного.
Была пятница.
Концерт планировали на субботу, и с понедельника, каждый день, в Народном Доме, угрюмом сером здании в центре Каунаса, шли репетиции.
Я был на двух, в понедельник и сегодня, в пятницу.
На каждую песню выходил определенный дирижер. Хоры пели все вместе, всего человек шестьсот.
На первой репетиции из нашего хора было пять певцов.
Мой сосед, поющий басом, указал мне на огромных размеров женщину, дающую указания перед сценой - "смотри, это Вайзганте ( D.Beinarytė), она, скорее всего, детей ест".
Вайзганте очень властно излагала здравые и светлые мысли, кому куда переместиться и кто клюкает, то есть лажает. Иногда подходила к клавишнику объяснить, как лучше обыграть тот или иной хор. "Здесь играй" - говорила она, показывая на участок клавиатуры где-то между первой и второй октавами красного "Норда".
В одной песне солировала, пела красивым джазовым альтом.
На сцене неистовствовали дирижеры.
Казалось, что это тореадоры, а вал звука из переполненного хористами зала это бык, то ревущий, то ласковый.
Дирижеры боролись со звуком, протыкали его своими пальцами, молниеносно завязывали аккорды в крепкие морские узлы, хватали воздух за рога и поднимали его ввысь под аплодисменты зала.
Начинала побаливать голова.
Дирижировал и композитор Саулюс Петрейкис. На фоне тореадоров он выглядел бледновато, но звучание шестисот человек вдруг заиграло красками, появились нюансы, и перестала болеть голова. "Почувствуйте, о чем эта песня, тут девушка находит среди убитых воинов своего жениха" - тихо, но отчетливо доносил он информацию о песне "Ой у гаю при Дунаю (Anoj pusėj Dunojėlio)".
Это на репетиции в понедельник.
Пятница, амфитеатр Песенный Склон.
Пылают плазмы цветами национального флага, духовой оркестр поначалу клюкает, потом разыгрывается, перед хорами уже другие дирижеры, не все, что были в понедельник, видимо, дожили до пятницы.
И эффектного вида женщина, отъевшая у необьятной Вайзганте( D.Beinarytė) кусок инициативы.
"Вот, змея" - пробурчал мой сосед, поющий басом, глядя на нее. Он явно симпатизировал Вайзганте.
"В припеве на каждой строчке поднимайте руки все выше и выше, а потом делайте волну" - говорила и сталопоказывала конкурентка необьятной и, честно сказать, уже какой-то "своей" Вайзганте( D.Beinarytė).
"Пусть эта волна идет от самого сердца в небо!"
Она простерла руки к небу и немного ими помахала.
"Павел, ты понимаешь, чего хочет от нас эта змея?" - спросил мой сосед, поющий басом, литовец в пятом поколении.
"По моему, она хочет, чтобы мы махали руками, но я не уверен, сможем ли мы" - ответил после паузы я.
Песню "Palaimink, Dieve, mus" все хористы вокруг нас пели наизусть. И в припеве медленно воздевали руки к небу.
И только мы, двое басов, держали слева папку с нотами, а правую руку воздевали вверх и немного вперед, и, чтобы не задеть соседей, не махали ею, а держали неподвижно и торжественно перед собой.
Получалась праздничная зига.
Потом мы опускали зигу, перекладывали папку с нотами в другую руку, в то время, как Вайзганте допевала второй куплет.
И снова воздевали уже левую руку вперед, делая праздничную зигу.
Температура воздуха катастрофически понижалась. Повеяло сыростью с Немана, оживились комары.
Когда поют шестьсот человек между холмов, окруженных вековыми дубами, это очень красиво и величественно.
Но есть беспощадный и коварный враг красоты. Это холод и сквозняк. И комар.
Первыми удалились гости из Тарту. Потом откланялся оркестр.
Затем ушли тореадоры, их сменил неброский молодой дирижер, который объяснил хорам, как петь последнюю песню, сведя к минимуму зубное стаккато. И улыбнулся.
Хоры спокойно допели последнюю песню и потянулись к выходу из амфитеатра.
За ними догорала холодная торжественная плазма. Желтая, зеленая и красная.
"Завтра в шубе приду" - ворчал сосед, поющий басом.
Я открыл прогноз. Он показывал четырнадцать тепла и дождь.

  ( Šiomis mintimis Pavelas pasidalino facebook paskyroje.)

  Visi, mes dalyvavę šiose repeticijose, jautėme tą patį...ir laukėme rytdienos!

" Sacrum Convivium"

Tradiciškai  Gedulo ir vilties dieną paminėjom Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčioje. Chorinė muzika kasmet suskamba vis kitokiu formatu. Šiemet išskirtinai tik Kauno rajono chorai savo atliekamomis sakralinėmis giesmėmis apgaubė visus bažnyčios skliautus. Koncerto siužetinę liniją žiūrovams perteikė Kauno Nacionalinio dramos teatro aktorius Dainius Svobonas.

     (Puslapis koreguojamas)

Kauno Rajono Chorų koncertas "Sacrum Convivium"

  Tradiciškai kviečiame Gedulo ir Vilties dieną paminėti Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčioje. Chorinė muzika kasmet suskamba vis kitokiu formatu. Šiemet išskirtinai tik Kauno rajono chorai savo atliekamomis sakralinėmis giesmėmis apgaubs visus bažnyčios skliautus. Koncerto siužetinę liniją žiūrovams perteiks Kauno Nacionalinio dramos teatro aktorius Dainius Svobonas. 

Laukiame visų birželio 14 d. 19.30 val. Domeikavos Lietuvos kankinių bažnyčioje. 

Maloniai prašome pasidalinti informacija. 

Su Pasauline kultūros darbuotojų diena!

         Žmogus gražus, kai savo darbu puošia Žemę,
         Žmogus gražus, kai vertina kitus,
         Kai savo širdį, jautrią ir neramią,
         Kitiems dalina lyg lietaus lašus...
                                                          A.Baltakis

    

Miela, vadove Rasele,

jau 30-tas pavasaris atskriejo, kai Jūs vykdote kilnią kultūros darbuotojo misiją Domeikavos krašte. Jūsų su meile ir atsidavimu atliekamas darbas daro mūsų visų gyvenimus gražesnius ir prasmingesnius.

Linkime Jums stiprios sveikatos, kantrybės, neblėstančios širdies šilumos, visuomenės pagarbos ir dėkingumo!

Mielas, maestro Rimvydai,          

Sveikiname Jus su Pasauline Kultūros darbuotojų diena!

Didžiuojamės Jūsų talentu, supratingumu, ištverme ir atsidavimu Muzikai bei Kultūrai.
Linkime, kad net ir sunkiausiomis akimirkomis Jus šildytų muzikos mylėtojų, klausytojų bei kolegų supratimas ir parama, kad neprarastumėte vilties net ir nelengvais permainų laikais...

                                                                             Nuoširdžiai Jūsų, Domeikavos choras "Versmė"

                                                                                                                                       ( A.Vabalienė  )