Krikštynos...

    ...tai tik „viščiukus“ skaičiuoja rudenį!  Mes gi  - pradėję naujus metus skaičiuojame mūsų kolektyvo naujus narius. Ir turime kuo pasidžiaugti – per paskutinius metus į mūsų choro „Versmė“ gretas įsijungė dešimt naujų narių, kurių „prirašymą“ ir „krikštynas“ atšventėme praėjusį šeštadienį.

      Šaltą šeštadienio popietę visi „naujokai“ skubėjome į seniūniją šiek tiek nedrąsiai. Juk visi puikiai žinome, kad per krikštynas lengvai neišsisuksime – gal būsime miltais apibarstyti, gal vandeniu apšlakstyti, o gal... Šiaip visokios mintys sukosi galvoje – na ką gi jie, „choro senbūviai“  su mumis darys?

  Ir štai – atsidaro durys ir į salę įeina advokatė „rūsčioji kyšininkė“, teisėjas ir sargybinis. Garsiai nuskamba:

-          Stot , teismas eina !

Na ... stojamės  suprasdami, kad esame kažkuo kalti. Teisėjas rūsčiai pažvelgęs į salę, garsiai pradeda skaityti nagrinėjamą bylą apie „nekrikštų“ ir „nelegalų“ (neprirašytų į choro narius)  laikymą chore ir kviečia į „teisiamųjų“ suolą mūsų vadovus – choro vadovę Rasą, koncertmeisterį Rimvydą bei globėją Danguolę.

O... mums „naujokams“ palengvėjo, pasirodo ne mus baus... Bet ar galime leisti bausti mūsų vadovus, kuriems buvo tokios sunkios bausmės paskirtos. Gerbiamam koncertmeisteriui kėsinosi „dešinės rankos nykštį nukirsti“, vadovę atleisti iš pareigų, o Danguolę ištremti...

   Tačiau pasirodė, kad yra lengvinančių aplinkybių – tai  naujokų „įkrikštijimas“ į choro narius ir priesaikos priėmimas. Buvome „aprėdyti" kepuraitėmis ir marškinėliais ir viena ranka uždengę ausį (nes ausis yra svarbiausias choristo daiktas), o kitą uždėję ant širdies (kadangi visų choristų širdys plaka vienu ritmu)  nuoširdžiai prisiekėme uoliai lankyti ir nevėluoti į repeticijas, visuomet dalyvauti visose šventėse, gerbti  ir mylėt vadovus ir choro narius, kaip savo brolius ir seseris.

   Na... bausti nieko nereikėjo, nes dar neiškeliavę „Trys Karaliai“  naujokus „pakrikštijo“, vadovus nuo bausmės išlaisvino.

     O dabar jau mes lauksime „naujokų“...