Atostogos...

    Atostogos... puikus laikas ! 

  O kai dar ir oras geras, ir šaunus  draugų būrys, ir įdomus kelionės maršrutas, ir gausybė įspūdžių, kuriais norime su jumis pasidalinti. Šį kartą nusprendėme pakeliauti po Aukštaitiją iki turtingiausio ežerais Molėtų krašto. 

   
  Pakeliui tiek daug įdomių ir gražių vietų. Tad pirmas mūsų sustojimas  Vepriai -miestelis Ukmergės rajone įsikūręs šiauriniame Veprių ežero krante.

  Įdomu tai, kad Vepriuose  atrastas meteoritinis krateris yra  didžiausias Lietuvos teritorijoje. Yra nustatyta kad prieš  prieš 150–160 milijonų metų 300 m meteoritas nukrito šioje vietoje. Tad miestelis įsikūręs kraterio zonoje. Miestelyje stovi neogotikinė  Švč. Mergelės Marijos Rožančinės parapijos bažnyčia,pastatyta 1910 m. Kiekvienais metais per Sekmines čia susirenka gausybė tikinčiųjų, nes čia yra gerai žinomos Veprių kalvarijos.  Kalvarijos buvo pastatytos 1846 m.Veprių Kalvarijos tai : 35 Kryžiaus kelio koplytėlės, 8 mediniai ir 1 geležiniai vartai, Kryžiaus kelio ilgis apie 5 km.

   Pasivaikščioję po Veprius pasukome Siesikų link, kur mus šiltai pasitiko Siesikų dvarą – pilį saugantis, prižiūrintis ir restauruojantis Audrys Matulaitis. Ji kadaise priklausė kilmingai Siesickių giminei. Rūmai pastatyti 1492 - 1517 m. Tai viena iš nedaugelio pilių - bastilijų pavyzdžių, likusių Lietuvoje. . Siesikų piliai – maždaug pusė tūkstančio metų.

   Lietuvoje vos keli mūriniai statiniai yra tokio amžiaus. Siesikų pilis slepia ir žiaurią legendą apie meilę. Kadaise vieno iš kunigaikščių Daumantų žmona Halška Daumantienė pamilusi svetimšalį riterį Astiką. Nakties mėnesienoje kunigaikštienė skubėdavusi į pasimatymą su mylimuoju, tačiau apie žmonos neištikimybę sužinojęs kunigaikštis Daumantas. Įskaudintas ir įžeistas, jis liepęs neištikimą žmoną užmūryti pilies bokšte, o meilužį sukapoti į gabalus. Sako, mėnulio prieblandoje ir dabar beveik kasnakt kunigaikštienė nusileidžia iš vaiduokliško bokšto ir eina prie ežero, kur jos laukia mylimasis. Kartais žmonės neva mato juodu besiirstančius valtele. Prieš kelerius metus antrame pilies aukšte esančioje pagrindinėje beveik kvadrato formos menėje radęs po žalių dažų sluoksniu paslėptus paslaptingus sienų piešinius, A. Matulaitis pamanė, kad jais papasakota ne itin garbinga giminės istorija. Viename pavaizduotas nuogas vyras didele nosimi ir auksiniais plaukais. Šalia – nukirsta ranka ir kirvis. Kitame – antrankiais surakinta klūpinti iki pusės nuoga gražuolė. „Renesanso laikais ilga mėsinga nosis buvo paniekos simbolis, taigi ir šis vyras – niekšas, suvedžiotojas. O moteris yra auka”.   Šiuo metu dvaro rūmai restauruojami.

  Padėkoję šeimininkui už priėmimą ir pasakojimus , keliavome link Užulėnio k. , kur mūsų laukė ekskursija po Lietuvos prezidento A.Smetonos dvarą.

  Dvaro istorija prasideda kartu su A. Smetonos 60 – ies metų jubiliejumi. 1934 m., švenčiant Prezidento gimtadienį, buvo nutarta tėviškėje jam padovanoti ūkį. Tautos Vado Jubiliejaus dovanos komitetas, sudarytas daugiausia iš tautininkų, išleido A. Smetonai pagerbti Dovanos ženklus. Vienas kainavo 5 litus. Juos platinant buvo surinkta nemaža pinigų suma, ir už juos 1935 m. nupirkta 80 ha žemės. 1935 m. architektas Feliksas Vizbaras suprojektavo dvaro pastatus bei kruopščiai prižiūrėjo statybos darbus. Deja, tik kelias vasaras A. Smetona spėjo praleisti "Užugirio kieme", nes 1940 m okupavus Lietuvą sovietams, Užugirio kiemo dvaras buvo nacionalizuotas, jo savininkas paskelbtas “liaudies priešu Nr. 1”. Gražūs rūmai, įdomi istorija. Smagu paklaidžioti istorios vingiais.

  Keliaujame toliau, tad pasukome Anykščių pusėn pro Kavarską. Kavarską labai mėgsta turistai – nebuvo dar nė vieno savaitgalio, kad čia neužklystų specialiai jiems užsakyti autobusai. Ir visi traukia į tą pačią vietą – prie pačiame miestelio centre, šalia įspūdingos Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios esančio ir nuo XVI amžiaus įvairiais padavimais garsėjančio šaltinio. Kuo jis toks ypatingas, kad rekonstrukcijai pinigų skyrė net Europos Sąjungos (ES) fondai?

„Žmonės sako, kad yra legenda, jog nusiprausus šaltinio vandeniu pagerėja regėjimas, o kiti net atjaunėja kokiais 5 metais”. Na gal ir neatjaunėjom kokiais 5 metais, bet nusiprausę veidelius ir atsigėrę šalto vandenėlio dar  energingesni tęsėme savo kelionę po Anykščių medžių lajų taką. Takas prasideda nuo Puntuko akmens, pamažu kyla iki 21m ties medžių laja ir vingiuoja apie 300m. Toliau 35m aukščio apžvalgos bokštas, kur galima apžvelgti  Anykščių šilelį ir Šventosios vingius. 

  Šventosios pakrantėje šiek tiek pasistiprinę vėl tęsėme savo kelionę į Molėtų etnokosmologijos muziejų. Muziejus įsteigtas pačioje nepriklausomybės aušroje – 1990 m. kovo 15 d. Jo entuziastingi kūrėjai: astronomas Gunaras Kakaras ir etnologas Libertas Klimka. 
   


   Pakilus į apžvalgos aikštelę atsiveria puiki Aukštaitijos miškų ir ežerų panorama, turėjome  galimybę vienu metu išvysti šešis ežerus.

Ekskursijos metu mus lydėjo ekskursijos vadovas, kuris papasakojo apie pagrindinius matomus objektus. Galėjome iš paukščio skrydžio apžiūrėti kalendorinį akmenų ratą ,,Lietuvos Saulė“ – 30 metrų  diską su aštuoniais spinduliais. Didieji apskritimo akmenys atgabenti iš visų Lietuvos apskričių. Akmeniniai spinduliai vaizduoja pasaulio šalis, Saulės tekėjimo ir laidos kryptis lygiadienių  ir saulėgražų metu . Šalia akmeninės Saulės išdėstyti planetų modeliai, sudarantys mūsų Saulės sistemą.  Besigrožėdami nuostabia panorama net nepastebėjome kaip pralėkė valandėlė, o ir šiai dienai įspūdžių į valias.  Tad patraukėme Balninkų link, kur mūsų laukė svetingi šeimininkai su karštomis katilėlyje virtomis bulvėmis , šaltibarščiais ir ką tik iš rūkyklos išimtais kvepiančiais dar šiltais lašinukais. Ėch, kad kirtome, tai kirtome, net ausys linko… Pasistiprinę, įsikūrę smagiai pavakarojome…

    Rytą, padėkoję svetingiems šeimininkams (taip pat domeikaviečiams), pasukome Alaušo ežero link. Puikus oras, šiltas ežero vanduo leido džiaugtis vasarėle. Popiečiui, šiek tiek pavargę, bet pilni įspūdžių, keliavome namo. Smagu keliauti, pamatyti, o svarbiausiai pabūti su šauniu kolektyvu…

O kas negalėjot prie mūsų prisijungti –  jums liko tik pavydėti!