Piligriminė kelionė į Vatikaną

    “Tutte le strade portano a Roma” – “Visi keliai veda į Romą“ – sako senas priežodis. Senos tradicijos, turtinga istorinė praeitis, daugybė meno ir architektūros lobių traukia keliautojus iš viso pasaulio. Keturiasdešimt piligrimų iš Domeikavos, Babtų, Panevėžiuko ir nemažas būrys mūsų pačių ištvermingiausių choristų, išsiruošėme į „amžinąjį miestą“ aplankyti šventas katalikams vietas.

     Keliaudami  pro autobuso langus grožėjomės Čekijos, Austrijos, šiaurinės Italijos kraštovaizdžiais, nuostabiais kalnais ir slėniais.

Vidurio Italijos uostamiestis  - Rimini , prie Adrijos jūros mus pasitiko 20-ies laipsnių šiluma ir ne labai šalta jūra...neiškentėme neišsimaudę Adrijos jūroje 7 val ryto. Papusryčiavę, žvalūs po maudynių keliavome į San Marino Respubliką – seniausią konstitucinę respubliką pasaulyje, kurią krikščionis akmenskaldys Šv.Marinas įkūrė 301 mūsų eros metais, kurioje yra dar galiojanti seniausia pasaulyje konstitucija, parengta 1600m.

Apžiūrėjome miestelį, prisipirkę įvairių suvenyrų ir, be abejonės, vyno keliavome savojo tikslo link. Vakarop pasiekėme svečių namus - Villa Lituania, priklausančius Popiežiškajai  Lietuvių šv.Kazimiero kolegijai, kurie  yra beveik pačiame Romos centre. Puikiai įsikūrę, pailsėję, nepabūgome pačio stipriausio lietaus, ( kaip juokavo kolegijos rektorius – Romoje 300 dienų šviečia saulė, 60 apsiniaukę, o 3dienas lyja, tai mums tokia laimė ir kliuvo... ) išsiruošėme į San Sebastiano baziliką ir katakombas. Bazilikos koplyčioje susikaupėme maldai. Mišiose, kurias aukojo musų klebonai, šventas giesmes giedojo bendras jungtinis choras - Babtų kultūros centro moterų choras "Gynia", Babtų bažnyčios choras ir Domeikavos mišraus choro "Versmė" piligrimai.

Nors sušlapę iki „paskutinio siulelio, tačiau begalinio noro vedami  keliavome toliau. Aplankėme  pasaulio bažnyčių motiną Šv. Jono Laterane baziliką, Šventuosius laiptus, kurie buvo perkelti čia iš Piloto namų Jeruzalėje,  Koliziejų, pastatytą72m , talpinusį 55 tūkst.žiūrovų, stebinčių gladiatorių ir laukinių žvėrių kovas, romėnų Forumą, kur ir gimė didžioji romėnų civilizacija, Tautos altorių, Venecijos  aikštę, Panteoną, kadaise buvusi romėnų “visų dievų šventykla” su įspūdingu kupolu, kurio skersmuo lygus jo aukščiui nuo grindų. Kupolo viršuje yra anga – teigiama, kad stovint po kupolu susiliejama su dieviškuoju pasauliu.

Grožėjomės naktinės romos fontanais, aikštėmis.

Pailsėję, anksti rytą išsiruošėme į Vatikaną- miestą –valstybę. Nors Vatikanas yra labai mažas, tačiau turi savo gvardiją, pinigus, pašto ženklus ir kitus savarankiškos valstybės atributus. Vatikano pasididžiavimas – Šv.Petro bazilika, laikoma didžiausia ir puošniausia katalikų bažnyčia pasaulyje. O šioje bažnyčioje esanti lietuvių koplyčia yra didžiausias mūsų pasididžiavimas. Čia mus lydintys kunigai -  Kauno Petrašiūnų bažnyčios klebonas brolis kapucinas Vincentas Tamošauskas ir klebonas Gintas Rumševičius aukojo šv. Mišias. Mišiose skambėjo patys gražiausi sakraliniai kūriniai, skirti mūsų Švenčiausiąjai Dievo Motinai, atliekami bendrai visų choristų.
 Po mišių aplankėme Vatikano muziejų, džiaugėmės turėdami galimybę aplankyti Siksto koplyčią ir pamatyti  žymiausią Mikelandželo darbą – “Pasaulio sukūrimą” ant koplyčios lubų.

Roma - tai miestas-muziejus ir keletos dienų praleistų čia tikrai neužtenka, todėl po Vatikano skubėdami namų link stengėmės aplankyti ir Šv.Angelo pilį, Angelų tiltą per Tibro upę, Navonos aikštę, Trevi fontaną, Ispanijos laiptus ir suspėti į Šv. Kazimiero kolegijos rektoriaus pažintinę ekskursiją po kolegiją. Be galo nuoširdus rektoriaus pasakojimas ir įdomi istorija sudomino ne tik vyresnius piligrimus, bet ir mūsų jaunuosius keliautojus. Padėkoję ir pasirašę svečių knygoje, susirinkome bendrai vakarienei paskutinį vakarą Romoje. Rytą, svečių namų koplyčioje, susirinkome maldai. Giesmėmis ir maldomis dėkojome už puikiai praleistą laiką bei prašėme sveikatos, ištvermės ir laimingos kelionės grįžtant namo.

“Arrivederci Roma”, bet pažadame - mes dar sugrįšime. Palikę Romą keliavome gražiuoju Italijos keliu iki Bolzano kalnų miestelio, kuriame buvome apsistoję poilsiui. Mažutėje koplytėlėje, į kurią gali užsukti kiekvienas keleivis, meldėmės ir giedojome, kad kelionė namo butų sėkminga. Keliavome pro Insbruką, Zalcburgą link Čenstakavos miestelio. Čia 1382m  įkurtame  vienuolyne yra Juodosios madonos paveikslas. Šis paveikslas Jasna Goros šventovės širdis ir stiprybė, pritraukianti didžiules minias piligrimų iš viso pasaulio.

Apžiūrėję vienuolyną, bažnyčią, pamatę garsųjį paveikslą, pasimeldę ir padėkoję kunigams už gražią piligriminę kelionę, vėlų vakarą pavargę, bet laimingi grįžome namo.